Kiekvienais metais rugsėjį LGMOA pasipildo naujais entuziastingais, dar išsimiegojusiais nariais. Š.m. rugsėjo 19 dieną Vilniaus universiteto Chemijos fakultete oranžiniai pasitiko ir kąsnelį asociacijos gyvenimo paragauti leido naujajai LGMOA narių kartai. Daugiau nei 20 šviežiai iškeptų studentų susibūrė Chemijos fakulteto fojė. Skirtingi fakultetai, specialybės, žmonės, bet tikslas vienas – populiarinti mokslą, organizuoti nepamirštamas olimpiadas bei konkursus ir tuo metu patiems tobulėti ir semtis patirties. Entuziazmas ir bendri darbai netrukus privers visų oranžinių širdis plakti bendru ritmu, bet iš pradžių – pirma pažintis su LGMOA ir tarpusavyje.

Oranžinis kelias ne rožėm klotas ir ne apelsinais nusėtas – tai iššūkių ir nuotykių kupina veikla! Naujokai nori išbandyti savo jėgas? Prašome, pirmasis naujųjų oranžinių uždavinys – rasti paslaptingąjį tašką X. „Seniai“ jaunųjų draugų bėdoje nepaliko ir parūpino žemėlapį, oranžinį vedlį bei savotišką kliūčių ruožą. Bet apie viską po truputį...

Visų pirma, asmenybių įvairovę ir piešimo talentus būsimieji oranžiniai galėjo pademonstruoti čia pat, Chemijos fakultete, nupiešdami save po stilizuotu apelsinmedžiu. Popieriaus greitai pasirodė maža, ir „kapitoniški“, guašu piešti ūsai papuošė chemiko Liudviko veidą. Po dailės valandėlės ir susipažinimo žaidimų (pasirodo, oranžinių morkų valgyti į LGMOA atėjo net Klasikinis kiškis!), jaunieji oranžiniai griebė žemėlapį ir iškeliavo link taško X!

Paslaptingojo taško paieškas pradėjo dvi komandos – „Stumbras“ ir „Špaga ir rožė“. Žemėlapis nurodė komandoms kelią iki pirmo, sportinio, mūsų mini-StrateGO punkto. Kadangi olimpiadų metu oranžiniams tenka ir dėžes nešioti, ir jau miegantį draugą iki miegmaišio transportuoti, fizinis pajėgumas yra svarbus. Pramankštinus rankas ir kelius, komandų nariams teko pasivaržyti tarpusavyje linksmose estafetėse: šokinėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas rankomis ir žąsele, kolegų nešiojimas ant nugaros ir kitos smagios užduotėlės privertė ne tik kaulus traškėti, bet ir įžiebė sportinio azarto ugnį! Ir labai laiku, mat toliau komandinė dvasia buvo išbandyta „marsiečių“ futbolo rungtimi. Originalūs akiniai, patraukę net smalsių praeivių žvilgsnius, sumažino regėjimo lauką, bet ženkliai padidino žaidimo smagumą! Įmušus įvartį oranžiniui, komandos buvo paleidžiamos link sekančio punkto ir naujų nuotykių.

Neskubėdami po geros mankštelės, komandos traukė link VU Gamtos mokslų fakulteto. Čia jų laukė visada nenuspėjamas ir išradingumo bei žinių reikalaujantis Protmušis. Kad būtų pasiektas minčių ir idėjų rezonansas, ir atsakymai galvotųsi greičiau, komandos buvo prašomos susėsti mažame plotelyje. Ką gi, kompaktiški jaunieji oranžiniai sėdo vieni kitiems ant kelių. Nors laisvų kėdžių buvo, komandinis „kartumas“ juk svarbiau! Be to, mintimis ir originaliomis idėjomis dalintis taip žymiai patogiau. O originalių minčių ir teisingų atsakymų tikrai netrūko: komandos ir kas išrado „fordą“ žinojo, ir Einšteino frazes mokėjo, gėrimus ir knygas pažinojo. Džiugino ir vieningumas, ieškant bendro sprendimo, bei gebėjimas veikti kartu ir klausyti vieni kitų – šios savybės, be abejonės, nepaprastai svarbios būsimiems didelės komandos nariams! Abi naujokų grupės parodė išmintį bei išradingumą: komanda „Stumbras“ teisingai atsakė į 4, o „Špaga ir rožė“ – net į 7 klausimus iš dešimties. Pasukę galveles, tradiciniu oranžiniu apsikabinimu atsisveikinę su VU GMF ir antru punktu, komandos patraukė link Seimo. Iki taško X liko visai nedaug...

Prie Seimo, jau susipažinę ir susibendravę, oranžiniai galutinai sutvirtino savo draugystę ir komandinę dvasią. „Stumbrai“ susijungė į kūnų grandinę, prieš tai ištraukę lapukus su kūno dalių pavadinimais iš kojinių – oranžiniai visada turi būti pasiruošę ieškoti, ko reikia, netikėčiausiose vietose! „Špaga ir rožė“ atliko kiek kitokią užduotį: susikabinę rankomis (atrodo, nieko nuostabaus?)... tarp kojų, oranžinių „šimtakojis“, sulaukęs ir aplinkinių dėmesio, pajudėjo link tilto. Komandoms teko atlikti ir užduotį su balionais: „Stumbrai“ demonstravo juvelyrinį judesių tikslumą, perduodant balionus kojomis, o antroji komanda organizavo tikrą balionų konvejerį perduodant juos tai virš galvų, tai tarp kojų. Nors šios dvi užduotėlės komandoms kiek skyrėsi, bet sutilpimas į kvadratą – šventa oranžinių tradicija – vienodai privaloma visiems! Sulaukėme gan originalių idėjų, kaip galima būtų dešimčiai žmonių tilpti mažame, kelių kvadratinių centimetrų kvadrate. „Stumbrai“ nusprendė, kad tam geriausiai tinka priekinės galūnės, tad sutalpino į kvadratą savo rankų pirštus. „Špaga ir rožė“ buvo klasikinio stiliaus šalininkai ir sutilpo stipriai, stipriai apsikabinus visiems nariams. Ką gi, kliūčių ruožas įveiktas! Po visų išbandymų jau tikra komanda tapę LGMOA naujokai, kas tyliai, kas su daina, skubėjo link pagrindinio StrateGO tikslo – taško X.

Greitai mįslė buvo įminta, ir paaiškėjo, kad nežinomasis X yra oranžerija – pagrindinė oranžinių būstinė Vilniuje. Čia su morkomis ir sultimis pavargusių, bet geros nuotaikos ir entuziazmo nepraradusių naujųjų kolegų laukė likusi priėmimo renginį organizavusių oranžinių dalis. Oranžerijoje įsiliesiantiems į LGMOA gretas buvo plačiau papasakota apie asociacijos veiklą, organizuojamus renginius ir oranžinių kasdienybės ypatumus. Vienas iš tokių ypatumų –  pasveikinimas gimimo dienos proga – buvo parodytas ir praktiškai, mat oranžinė Eglė tą dieną šventė savo gimtadienį.

Pirmąjį susirinkimą užbaigė didelis, tvirtas, šiltas ir draugiškas oranžinis apsikabinimas. Apsikabinimas, kuris bus kartojamas ir kartojamas kaip mūsų komandos vieningumo ir draugiškumo simbolis. Ne paslaptis, jog įvairiais keliais ateinama į LGMOA, dėl įvairių priežasčių čia liekama arba ne... Bet kartą nuoširdžiai įsitraukus į oranžinę veiklą, pamažu LGMOA tampa ne vien organizacija, bet ir gyvenimo būdas. Linkime, kad naujieji mūsų kolegos ir draugai atrastų save oranžinėje veikloje, ir kartu mes galėtume nuveikti labai, labai daug!

Renginio nuotraukos čia.