Molėtais pasigrožėti vaikai vyko lapkričio 7 dieną. Ne tik apžiūrėti apylinkių, bet ir pabuvoti atsinaujinusiame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Ekskursiją sudarė 3 dalys: ekpozicija, kosmoso nuotraukų peržiūra bei pakilimas į 40 metrų aukščio apžvalgos aikštelę. Bet apie viską nuo pradžių...
Kelionė iš Vilniaus neprailgo, nes vaikai nerimastingai čiauškėjo bandydami išklausti studentus, kas Molėtuose yra tokio įdomaus? Tačiau atsakymas budavo toks: nuvažiuosime ir pamatysime. Tik atvykę į Kulionių kaimą sužiurome į keistos formos pastatą. Lyg ateivių lėkštė pūpsojo ovalo formos būstinė, kiek tolėliau pamatėme aukštą bokštą su kupolo formos stogu. Sutrikome, gal čia ne Lietuvos etnokosmologijos muziejus? O Žemės planetą besiruošianti palikti ateivių lėkštė?

Tačiau atradome duris ir visa kompanija įsliūkinome į lėkštės vidų. Čia mūsų akį patraukė nedideli mėgėjų teleskopai, tačiau neilgam, nes bemat pasirodė ekskursijos gidė. Ji mūsų grupę palydėjo iki žvaigždžių laiptų. Taip taip žvaigždžių laiptų! Tai iš ties įsimintinas reginys, nes kiekviena ekspozicijos salė buvo pakopa aukščiau, o iš vienos salės į kitą kilome mįslingai apšviestais laipteliais – žvaigždžių laiptais. Ko tik mums nepripasakojo gidė: kaip senovėje žmonės skaitė dangaus ženklus, kokia prasmę turėjo, kodėl raižydavo, piešdavo, žymėdavo dangaus kūnų simboliais kasdienius įnagius, taip pat parodė keletą meteoritų.
Aukščiausioje ekspozicijos pakopoje buvo demonstruojamos nuotraukos. Iš pradžių grožėjomės Žemės vaizdais, tada pakilome į kosmosą, matėme planetas, supernovas, ūkus. Galiausiai vėl nusileidome į Žemė ir užmetėme akį į gražiausius Lietuvos ir pasaulio kampelius. Nepatikėję, jog Žemė yra tokia pat įdomi ir graži kai ir visatos platybės, galėjo įsitikinti užlipę laipteliais į 40 metrų apžvalgos aikštelę. Ten aukštai atsivėrė nepaprastas Molėtų apylinkių vaizdas. Prisisotinę įspūdžių neilgai trukus vėl leidomės į kelionę.
Užsukome ir į Molėtų miestelį. Čia mus pagavo „šviežiai“ prisnigusio sniego siautulys, tikras sniego karas užvirė! Galiausiai snieguoti kareiviai sugužėjo į Molėtų krašto muziejų, kuris bylojo apie Molėtų istoriją, mitus ir padavimus. Taip pat buvo galima apžiūrėti senuosius įnagius, drabužius, kryžius ir pinigus. Dar spėjome užmesti akį ir į Molėtų skulptūrų parką. Tačiau viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą, tad ir mūsų kelionei atėjo galas.

Kita sykį su vaikais susitikome lapkričio 21 dieną. Nepabūgę gripo stipriausieji vaikai vėl susirinko Chemijos fakultete. Dienos tema: žmogaus anatomija. Narstėme žmogų po kaulelį ir raumenėlį. Prisiminėme kaip vadinami rankų pirštai, kuo svarbūs plaučiai, širdis, kraujagyslės. Palyginome žmogų su kitais gyvūnais. Tačiau knietėjo pašnekėti ir apie epideminį gripą. Justina išsamiai papasakojo kas tai yra gripas, kaip saugotis, o susirgus – gydytis.
Toliau tęsėme, kai mums panosėje garavo arbata su citrina – tikras antigripinis užtaisas... Kadangi išmokome pagrindinius žmogaus anatomijos ypatumus, teliko juos įtvirtinti žaidimo forma: demonstravome kaip iš pirmuonio išsivystė žmogus, taip pat bandėme atkartoti žmonių judesius ir spėliojome, kodėl vieni žmonės geba susukti liežuvį voleliu, o kiti – ne. 

Nuotraukas galima peržiūrėti čia.

Projekto rėmėjai: