Šiuo metu kalbėti apie klimato atšilimą tapo ne tik mada, bet ir būtinybė. O tokia nedidelė Lietuvos šalis taip pat privalo imtis būtinų priemonių, kad mūsų planetos neištiktų katastrofa. Lietuvos pramonės įmonės kasmet vis daugiau investuoja į aplinkosaugą - to reikalauja įstatymai ir konkurencingumas. Tačiau čia įmonės susiduria su nemažai problemų: netobulas įstatymų taikymas ne visada užtikrina lygias konkuravimo galimybes. Žmonės siekia gyventi švarioje aplinkoje, tačiau dažnai renkasi neekologiškai, kituose regionuose pagamintas prekes, nes taip pigiau. Kyla klausimas - kaip įmanoma suderinti laisvos rinkos siekį ir aplinkosauginius reguliavimus? Šių atsakymų ieškoti nuspręsta pakviesti įvairias visuomenės ir interesų grupes. Ši konferecija įrodė, kad skirtingų veiklų grupių diskusija, patirties, patarimų bei kritikos dalinimasis gali būti rezultatyvus.

Šioje konferencijoje pirmiausia buvo kalbėta apie klimato atšilimo problemą pasaulyje bei Lietuvoje, taip pat konkurencingumo ir aplikosaugos tema diskutavo didžiųjų Lietuvos chemijos pramonės įmonių vadovai, ministerijos atstovai, savo šalies patirtimi dalijosi Danijos ambasadorius Lietuvoje L. Mikaelsen, apie socialinę atsakomybę reklamoje kalbėjo „Pricewaterhouse Coopers Lietuva“ vyriausiasis partneris Lietuvoje Ch. Butler. Buvo keliamas klausimas: ekologija versle – reklama ar socialinė atsakomybė? Tačiau prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos direktorius T. Vaišvila parodė, kad ši įmonė puikiom priemonėm rūpinasi aplinkosauga, dažnai apie tai garsiai nekalbėdama ir to neviešindama. UAB „EMP recycling“ generalinis direktorius A. Kybartas savo pavyzdžiu parodė, jog buitinių atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimanti įmonė gali pasiekti kelių šimtų milijonų pelną. O tokios įmonės, kaip TŪB „Mėta“, vardą garsina ne didžiulės reklamos, o ekologiškų produktų kokybė. Taip pat konferencijoje buvo neužmirštos dvi svarbios sritys, tiesiogiai susijusios su visuomenės informavimu ir ugdymu – žurnalistika ir švietimas. Apie objektyvumą ir proporcijas žiniasklaidos ekologijoje kalbėjo „Veido“ leidėjas ir publicistas A.Šindeikis. R. Kalpokas, netradicinės komunikacijos agentūros „Partizanas“ direktorius, iškėlė labai aktualų klausimą: kaip galime susikalbėti su jaunaja karta, o ypač apie ekologiją? Be jau čia paminėtų, konferencijoje dalyvavo dar daug svarbių Lietuvos asmenų.

Tačiau iškyla klausimas, ką olimpiadas organizuojanti ir mokslo populiarinimu užsiimanti oganizacija (LGMOA) turi bendro su šia ekologine konferencija? LGMOA į šią konferenciją buvo pakviesta kaip pavyzdys, parodantis, jog neturint didelio materialinio pagrindo, bet stiprų norą ir iniciatyvą galima pasiekti aukštų bei svarbių rezultatų. Prieš penkerius metus keletos žmonių pradėta veikla išsipletė į keliasdešimt narių turinčią jau dviejuose didžiausiuose miestuose įsikūrusią asociaciją. LGMOA pirmas tikslas buvo Lietuvoje suburti jaunų, aktyvių mokinių – rytojaus lyderių – bendruomenę. Pirmieji darbai, lyg pasėta gilė, augo, šakojosi į daugybę naujų projektų, o dabar iš viso to jau išaugo didžiulis ąžuolas, kuris duoda vaisių. Taip simboliškai LGMOA „oranžiniai“ visiems konferencijos dalyviams įteikė po molinę, savo rankomis gamintą, gilę ir palinkėjo „pasodinti“ savo idėją, o augti jai tereikia dėmesio. Taigi, KAS JEI NE AŠ? KADA JEI NE ŠIANDIEN?

Šis LGMOA pavyzdys konferencijos dalyvius išties nudžiugino. Pristatymas buvo palydėtas didelių aplodismentų, o konferencijos moderatorius – žurnalistas V. Valentinavičius džiaugėsi, jog Lietuvos jaunimas puoselėja tikrąsias vertybes ir nesiskundžia, kas dabar yra įprasta, o pats kažką keičia. Konferencijos pabaigoje, išgirdus daugybę įvairių patirčių ir idėjų, buvo užduotas klausimas: „Ar tikite darniu aplimkosaugos vystymusi Lietuvoje?“ . V. Valentinavičius galiausiai kaip išvadą tvirtai atsakė: „Taip! Tik svarbu kiekvienam imtis atsakmybės ir nepamiršti tikrųjų vertybių...“