Kiekvienam žmogui visada malonu nuveikti ką nors naudinga. Pirmą kartą sužinojus apie  LGMOA vykdomą projektą „Ne imti, bet duoti",  galima susimąstyti - ką gali jaunas žmogus duoti vaikų namų auklėtiniams? Be abejo, vienas pagrindinių projekto tikslų yra skatinti vaikučius domėtis gamtos mokslais, bet juk vaikai gauna žymiai daugiau, nei tik mokslines žinias. Taigi, ką dar gali duoti studentas, pats jau gyvenantis tolėliau nuo šeimos, vaikui, kuris turi pats išmokti daugelio dalykų?

Pirmąjį projekto  savaitgalį (2008-10-04), kartu su vaikais iš keturių globos namų, buvo keliauta į Kauno zoologijos sodą. Tai buvo savotiškas išbandymas ir vaikams, ir jų naujiesiems „auklėtojams - draugams". Prieš atvykstant pasiimti vaikų, naujokus neramino daugelis dalykų, bet džiugu, jog vos susitikus imta bendrauti, nes itin svarbu užmegzti atitinkamą kontaktą tam, kad vėliau būtų galima suteikti daugiau informacijos ir taip trūkstamo dėmesio.

Kelionė prasidėjo susitikimu traukinių stotyje, kur susirinko visi dalyviai. Nedrąsios ir pasimetusios akys blaškėsi pažįstamų ir nepažįstamų žmonių rate.  Paklausinėjus paaiškėjo, kad dauguma vaikų dar niekada nėra važiavę traukiniu. O vos įlipus į vagonus jie jau jautėsi lyg namie! Buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, klausinėjama, kokius gyvūnus jie labiausiai norėtų pamatyti zoologijos sode (pastebėjimas - labiausiai buvo norima pamatyti beždžiones!). Klegesys, nerimas, linksmumas ir susimąstymas jaunimą lydėjo visą kelią į Kauną.