Spalio 22 dieną įvyko ilgai lauktas projekto „Ne imti, bet duoti“ užsiėmimas. Kaip ir kiekvieną rudenį, projektą papildė ką tik iškepti studentai, kurie norėjo savo žiniomis pasidalinti su vaikų globos namų auklėtiniais. Nauji žmonės – naujos ir idėjos.

Renginį pradėjo biologai, nusprendę parodyti vaikams, kaip reikia preparuoti vėžį. Visų pirma, vaikams buvo papasakota apie šiuos gyvūnus: jų gyvenimo būdą, klasifikaciją, paaiškinta, kaip atskirti, ar vėžys berniukas, ar mergaitė. Jau nuo pirmųjų minučių visi nekantravo ir klausinėjo, kada galės „nutraukti kokią koją“. Tačiau tik išsiaiškinę, kaip vėžys sudarytas, paleido į darbą skalpelius. Mažieji buvo tikrai drąsūs — nebijojo ne tik liesti vėžių, bet ir su didžiuliu „mokslininkišku“ užsidegimu preparuoti ir klausinėti, kas jiems buvo neaišku. Nors vaikučiai dar visai nedideli, bet jų žinios nuoširdžiai nustebino! Jie žinojo, kad vėžys kvėpuoja žiaunomis, kad jo kaulai, kitaip nei žmogaus, yra išorėje ir netgi, kaip juda vėžiai. Darbo metu garsiausiai ir dažniausiai skambėjęs kausimas buvo: kas čia? Visi kartu išmokome vėžio dalis ir dabar jau skiriame, kur yra pilvelis, o kur galvakrūtinė, galime pasakyti, kas yra karapaksas ir kam reikalingi žandikojai.

Kaip ir būtina po rimtų darbų papietavome, o tada išskubėjome į lauką, kur mūsų jau laukė chemikai su įspūdingais bandymais. Pamatėme, kaip atrodo „dramblio sloga“ ir susižavėjimo šūksniais palydėjome tarsi lava ir pelenais spjaudančią „vulkano“ reakciją.

Na, o pamačius tiek mokslo reikia ir pajudėti. Visi — vaikai ir studentai — žaidė rudeninių lapų karą ir vaikų mėgstamą žaidimą „Ali Baba“. Tie, kas žino šį žaidimą supras, kad greitai pavargome ir grįžome į oranžeriją, kur mūsų jau laukė šilta arbata ir galvosūkių konkursas. Kiekvienas, teisingai atsakęs į tikrai nelengvus klausimus, gavo po saldainį „vėžiukas“, kad ilgiau prisimintų, ką veikė visą dieną. Žaidimų popietę užbaigė tradiciniai galvosūkiai su degtukais, į kurių sprendimą pasinėrė ne tik vaikai, bet ir studentai.

Tačiau viskas, kas turi pradžią, turi turėti ir pabaigą, todėl baigę gerti arbatą, spręsti galvosūkius ir piešti, visi išsiskirstė namo, išsinešdami puikią nuotaiką ir su nekantrumu laukdami kitų šeštadienio susitikimų.

Rėmėjai: