Magiška 2011-11-11 diena daug kam įstrigs atmintyje kaip gražus skaičių rinkinys, bet mums ši diena įsimins kaip tradicinio, visų labai mylimo rudeninio oranžinio renginio pradžia. Taip, ir vėl Semeliškės! Tradiciškai susirinkome lygiai tarp Vilniaus ir Kauno tam, kad organizuotume oranžinį renginį Semeliškių mokyklos mokiniams bei pakrikštytume dar nekrikštytus, bet jau oranžinius (ir net labai) draugus.

Rytas buvo vėsokas, bet nuotaikos puikios. Suvažiavome į Semeliškių mokyklą, jau kelintus metus svetingai priimančią gausią LGMOA komandą. Pirma ir labai svarbi programos dalis - interaktyvios pamokėlės Semeliškių mokyklos moksleiviams. Pasidalinome į tris grupeles - biologų, chemikų ir fizikų - ir beveik dviems valandoms su moksleiviais pasinėrėme į gamtos mokslų įdomybių jūrą.

Šiemet biologų grupelė surengė praktinę pamokėlę apie nariuotakojus. Skrodimas, sausumos ir vandens nariuotakojų stebėjimas pro mikroskopą bei linksma viktorina nepaliko abejingų. Moksleiviai buvo padalinti į kelias grupeles. Kiekviena grupelė turėjo galimybę išskrosti po vėžį. Ištyrę ir išsiaiškinę, kas gi slepiasi po vėžio karapaksu, pro mikroskopą jaunieji smalsuoliai iš arti apžiūrėjo mažus nariuotakojus ir, galų galiausiai, pasivaržė tarpusavyje žinių ir išradingumo pareikalavusioje viktorinoje.

Spalvinės reakcijos, dramblio straublys, vulkanas, žaibai ir fluorescuojantis kraujas - tai ne haliucinacijos ar fantastinio filmo epizodai, o mūsų oranžinių chemikų paruoštas tikras chemijos šou! Ir ne bėda, kad kai kas išėjo šiek tiek ne taip, kaip turėjo (visgi dviejų metų senumo reagentų nebenaudosim, ar ne, Karoli?) - įdomios ir gražios reakcijos visada traukia akį ir šis kartas nebuvo išimtis.

Fizikai šiemet buvo nusiteikę ypač ekstremaliai ir paruošė pamokėlę apie elektrą. Pradėję nuo grandinių iš citrinų, vėliau mūsų fizikai parodė, kaip pasigaminti „tazerį“ - prietaisą, skirtą „elektriniams“ eksperimentams su savimi. Baisu? Visai ne, pasirodo, pajusti nestiprią elektros srovę, perbėgančią kūną, yra įdomu ir net smagu. Ir tai dar ne viskas - įspūdingą pamoką užbaigė šviečiantis agurkas bei „amperuoklis“, per kelias sekundes pavertęs vinį lydyto plieno mase.

Dalykinės pamokėlės baigėsi, bet pramogos tęsėsi. Sušalę ir kiek pavargę visi visi moksleiviai susibūrė prie kabinetų paskutiniam oranžinių pasirodymui. Gėlių ir kitų objektų šaldymas skystame azote - sena tradicija? Taip, bet oranžiniai be staigmenų negali! Didelis ir labai skanus tinginys, šaldytas azotu, tapo paskutiniu programos akordu.

Atsisveikinę su moksleiviais ir mokytojais, tęsėme Semeliškių renginį. Dabar atėjo laikas neseniai priimtiems oranžiniams skirtam renginiui! Po pamokėlių naujųjų oranžinės komandos narių laukė „senių“ surengtas mokomasis StrateGO, kuriame teko ir draugo telefoną atpažinti, ir pavardes skaityti, ir klaidas taisyti bei kanceliarinėje dėžėje reikalingų daiktų ieškoti, ir net bulves skusti bei tarkuoti!

Naujokų įšventinimas vyko kitą dieną, šeštadienį. Prieš jį šviežių idėjų pilni pradedantieji oranžiniai pasidalino su improvizuota komisija savo olimpiadų vizijomis. Daug gerų idėjų vos per penkias valandas sugalvoję naujokai stebino entuziazmu, pedantišku išlaidų skaičiavimu ir gražiu skaidrių dizainu. Darbas padarytas? Atėjo laikas kartą ir visiems laikams gauti tikro oranžinio žymę ir duoti simbolinius įžadus asociacijai. Krikštynos - netikėtos, smagios, trykštančios naujų žmogeliukų nuoširdžiu noru būti LGMOA komandos dalimi - buvo persmelktos sektos motyvais. Prisiekę ištikimybę asociacijai ir paragavę „spiralės kūno“, dabar jau tikrų tikriausi ORANŽINIAI drąsiai žengė pirmuosius žingsnius linksmame ir nenuspėjamame LGMOA kelyje.

Džiaugiamės oranžinės šeimos pagausėjimu ir nuoširdžiai dėkojame Semeliškių mokyklai už tai, kad naujo LGMOA renginių sezono startas įvyko!