Vaikų projektas „Ne imti, bet duoti III“ jau įsibėgėjo. Trečią šeštadienį iš eilės renkamės chemijos fakultete ir mokinamės kartu su vaikais chemijos, biologijos ir fizikos. Kaip ir buvusiais metais pamokėlės trunka tris valandas, o po pietų žaidžiame teminius žaidimus. Šiemet įvesta naujovė – testai prieš kiekvieną pamoką. Jų tikslas pabrėžti mąstymą, ne tik atmintį. Taigi, kaip viskas vyko...

Nuo pirmo šeštadienio susipažinę kibome į mokslus. Per chemiją jau spėjome išmokti, kas yra tirpalai, tirpikliai, tirpiniai, koncentracija bei rūgštys, bazės ir indikatoriai. Pirmos paskaitos metu vaikai labai įsijautė į tariamą vynuogių kekės tirpdymą, kad net pietų metu čiauškėjo apie tai. Kitą sykį mokėsi apskaičiuoti tirpalų koncentracijas ir bandė išsiaiškinti, kiek reiktų praskiesti gėrimą iš miltelių, kad jį būtų galima gerti. Toliau mokėmės atskirti rūgštis ir bazes bei sužinojome, kas tokie yra indikatoriai. Taip pat vaikai tirpino savo vieno cento monetas rūgštyse ir bazėse, stebėjo jų poveikį. Kiti labiau domėjosi nematomo rašalo gamyba.

  Kartu su biologais vaikai nagrinėjo, kas yra ląstelė, audiniai bei judėjimo aparatas. Pirmoji pamoka padarė įspūdį - paskaitos pabaigoje vaikai grupelėse galėjo patys sukonstruoti ląstelės modelį. Šios paskaitos metu netrūko ir auksinių minčių, anot vieno šeštoko, yra trys ląstelių tipai: augalinės, žvėrinės ir žmoginės. Antroji tema apie audinius taip pat nenusileido savo įdomumu, nes vaikai galėjo pasidaryti kai kurių audinių mėginius ir stebėti juos pro mikroskopą. O tyrinėjant judėjimo aparato struktūrą ne visi išdrįso prisiliesti prie slieko hidrostatinio skeleto ir tik kelis kartus paskatinti išdrįso iš arčiau pažiūrėti, kaip atrodo vėžio Jono chitininis dangalas.

Nepamirškime paminėti ir fizikos. Tris šeštadienius buvo nagrinėjamas slėgis. Jaunimas sužinojo, kokia milžiniška jėga mus spaudžia atmosferos oras, sprendė įvairius uždavinius. Atliko bandymą su apversta stikline ir vandeniu joje. Vaikai apskaičiavo, kad popierius neišlaikytų vandens, jei toj pačioj stiklinėj jo būtų net 1000 kg! Po savaitės buvo atlikti dar keli bandymai apie „povandeninį laivą“, eksperimentai su kiaušiniais. Pastaruosius bandėme įdėti ir išimti iš butelio, kurio anga mažesnė nei pats kiaušinis, o taip pat aiškinomės, kodėl gėlame vandenyje jis skęsta, o sūriame – ne.

Visus šeštadienius baigdavome žaidimais. Pirmieji skirti susipažinimui, savęs įvertinimui, pabrėžti kiekvieno ypatybes, nes šio projekto vienas iš tikslų yra ne tik išmokyti vaikus gamtos mokslų, bet ir parodyti, kad kiekvienas iš jų yra ypatingas ir unikalus.


Laukite žinių apie tolesnius įvykius ir iki susitikimo šeštadieniais ;)

Nuotykius žiūrėkite čia.

Projekto remėjai: