Bėgant į pabaigą vaikų projektui atėjo eilė linksmybėms: porą šeštadienių vaikai patyrė praktikos džiaugsmus ir rūpesčius. Vaikams labai patiko, kad visas žinias, gautas per šiuos šeštadienius, galima buvo smagiai panaudoti darant dūminę bombą ar atliekant laboratorinį darbą. Taigi..

Pirmasis iš dviejų ypatingųjų šeštadienių prasidėjo fizika... Vaikai bandė įminti planimetrijos mįslę. Kaip iškarpius lapo ketvirtį galėtum pro jį pralįsti. Kai vaikai lenktyniavo, kuris iš popieriaus iškirps didesnį žiedą - lyg balto sniego girliandą, nejučia pakvipo kalėdine nuotaika. Tą pačią dieną biologijos paskaitėles taip pat praleidome naudingai – mokinomės ir piešėme žmogaus virškinimo sistemą (ir ne tik – jaunasis dailininkas Albertas piešė, kaip su bakterijomis (pabaisiukais) kovoja gerosios didvyrės organizmo ląstelės).
Ir pagaliau atėjo laikas keliauti pas gerąją tetą Raudonienę. Prieš tai supažindinti su saugos taisyklėmis, žygiavome ten. Laboratorijoje vaikams buvo labai juokingi rūgščių sugraužti chalatai, įspūdingai atrodė beveik visą jų veidą dengiantys laboratoriniai akiniai. Kiekvienas vaikas gavo po asmeninį mokytoją – visgi tai tikrai efektyviausias metodas, kai galima prisitaikyti prie kiekvieno ir išaišikinti taip, kad tikrai būtų suprantama. Susipažinę su laboratorinio aprašu, jaunimas kibo į darbą su didžiuliu susidomėjimu ir baime. Juos ypač domino distiliuoto vandens skonis ir kitos jo fizikinės savybės. Svarbiausia, kad vaikai patys svėrė, su HCl plovė biuretes, pylė indikatorių, naudojo pipetes su kriaušėmis, titravo – tokia veikla buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga, pasikartojome indikatorius ir pritaikėme koncentracijų skaičiavimus.