Žuvys, drambliai, kupranugariai, katašuniai?!... Iš kur tai? Pabandysime paaiškinti: sausio 19 dieną Vilniaus Senvagės vidurinėje mokykloje, ir Kaune, KTU gimnazijoje įvyko Lietuvos mokinių 46-osios chemijos olimpiados II turas, kurį jau antrą kartą organizuoti padėjo Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos (LGMOA) nariai arba tiesiog moksleivių pramintieji „ oranžiniai“.

Štai, kaip viskas vyko Kaune. Prieš olimpiadą, registracijos metu, dalyvių laukė puiki smegenų mankšta – reikėjo sugalvoti būdą, kaip žuvį išmokyti chemijos. Ir ko jūs tik neprimąstėte! „Visą akvariumą aprašyti chemijos formulėmis“, „Užpilti pesticidų ir sakyti „Au“ (hmm, tikriausiai koks nors naujas mokymo būdas), „Reikia pačiam mokėti, turėti kantrybės, labai norėti ir magija padės“. Buvo manančių, kad „ne žuvį reikia mokyti, o iš jos pasimokyti“. Akylesni pastebėjo stende kabančią mįslę, kurią bandė įminti ne vienas dalyvis.

Po olimpiados pradžios praslinkus porai valandų, į mokyklos koridorius išlindo greičiausieji užduočių sprendėjai. Juos apsupo būrys oranžinių, kurie buvo ryžtingai nusiteikę taip greitai dalyvių nepaleisti: jaunuolius kvietė išgerti arbatos, užkrimsti sausainių ir drauge pažaisti jau tradiciniu tapusį „StrateGo“. Susikibę traukinuku mokiniai išsiruošė ieškoti po visą mokyklą išslapstytų užduočių.
Pirmojoje rungtyje dalyviai atskleidė savo meninius sugebėjimus: teko nežiūrint į popierių piešti autoportretą. Pasirodo, tai nebuvo taip jau paprasta! Tikimės, kad savo kūrinėlių nenukišit, juk žiloje senatvėje norėsis prisiminti, kokie buvote jauni ir gražūs. Antroji užduotis: stipriai užsimerkti ir pabūti žuvytėmis. Trečiojoje laukė suktos, tiesiog galvą nusukančios mįslės. Na, o norint nusigauti iki paskutiniosios užduoties, teko prasigraužti kelią per morkas. Viliamės, kad karotino pasisotinote visiems metams. Finišo linija - aukštai ištempta oranžinė virvė, o norint per ją perlipti, neužteko vien ilgų kojų, prireikė panaudoti ir smegenis.. .

Beje, sveikiname komandą „Bulvės“: ji taip entuziastingai ir per trumpiausią laiką įveikė visas kliūtis. Po žaidimų mūsų smegeningasis oranžinis Martynas mokiniams komentavo painias olimpiados užduotis, per keturias adrenalino prisotintas valandas išsunkusias visus gyvybės syvus iš jaunųjų chemikų, o ištvermingiausieji užduočių dalyviai gavo po suvenyrą – molinę gilutę.
Po visų linksmybių ir išbandymų, 15 val. vyko 41-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo užduočių ir sprendimų aptarimas. Jos metu oranžinis Paulius L.Tamošiūnas mokė, kaip iš pirmo žvilgsnio sudėtingą uždavinį galima visai nesunkiai išspręsti žinant tik pagrindinius dalykus.
O kaip sausio 19d. rytą sutiko jaunieji Vilniaus chemikai? Taigi tą pačią dieną, tą pačią valandą Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos fojė pamažu pradėjo būriuotis sudėtingus chemijos uždavinius spręsti nusiteikę mokiniai. Jiems vartant ką tik gautus mokslo žurnalus ir apžiūrinėjant specialiai LitChO 46 II-am turui sukurtus lipdukus, labai netikėtai į jų būrį įsimaišė du neįprastai atrodantys žurnalistai (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tie patys daugumai jau pažįstami, gerai užsimaskavę oranžiniai). Štai ištrauka iš jų spausdinto laikraščio straipsnio:
“Nuo pat ryto LitChO II ture siautėjo du pakvaišę žurnalistai ir kankino visus įdomiais klausimais... Jiems pavyko išsiaiškinti, kad mėgiamiausias moksleivių cheminis elementas yra deguonis (tikriausiai dėl to, kad pažintis su juo artimiausia). Apie neseniai įvykusį deguonies ir vandenilio konfliktą taip pat mažai kas žinojo, bet svarstė, kad jie galėjo susipykti dėl nevienodai besidalijamų elektronų. Be to, žurnalistai ėmė interviu iš moksleivių, mačiusių dramblį besišvaistantį po mokyklą su sulaužyta koja. Negana to, jis nebuvo užsiregistravęs pas oranžinius. Liudininkai išsamiai apibūdino matytą vaizdelį ir noriai demosntravo savo plačias žinias aiškindami drambliazės fermento veikimo specifiką. Daugumos LitChO II etape Vilniuje susirinkusių chemikų nuomone, pogrindinė vandenilio ir deguonies veikla visiškai nepavojinga, tad galite būti ramūs ir tikėti, kad jie greitai susitaikys.”

Tai dar ne viskas, ką jauniesiems chemikams teko patirti olimpiados rytą… Nespėjusiems atlikti rytinės mankštos į pagalbą vėlgi atskubėjo oranžiniai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas „rašomosios rankos“ pirštų raumenų pratimams. Neabejojame, kad tai spartuoliams padėjo greičiau spręsti uždavinius. Įpusėjus olimpiadai mokyklos aktų salėje pradėjo veikti „studijų mugė“, kurioje teikėme išsamiausią kokia tik gali būti informaciją apie gamtos mokslų studijas. Iškart po to linksmai žaidžiantys jaunieji chemikai buvo priblokšti netikėtos žinios apie suluošintus žvėris ir nedvejodami sutiko jiems pagelbėti. O užduotys tikrai buvo nelengvos!.. Visų pirma (žinoma, po malonios viešnagės pas ligoninės registratūros sesutes), reikėjo vėl įžiebti staiga dingusią elektros srovę ir įjungti Rentgeno aparatą (dabar tikriausiai visi dalyvavusieji žinos Rentgeno lempos veikimo principą, juk patys trumpam tapo elektronais). Tuomet, per klaidžius ligoninės koridorius drąsuoliams teko nusigauti iki Rengeno kabineto, kuriame du žavūs daktariūkščiai panoro, kad chemikai pademonstruotų savo anatomijos žinias – jie turėjo iš savo komandos narių sudėlioti jiems anksčiau išgelbėti paskirtą gyvūną. Po to paaiškėjo, kad vata, reikalinga sužeistos gyvūno kūno vietos dezinfekavimui, baigėsi, todėl teko ją atsikovoti iš ligoninės seselių (tam reikėjo per šiaudelį ištuštinti visos komandos plaučius ir nupūsti vatos gabalėlį). Galų gale olimpiados dalyviai trumpam tapo gydytojais traumatologais ir sugipsavo savo sužeisto gyvūno sulūžusią koją.

Po šių išbandymų visi dalyviai vaišinosi spalvingąja želė bei arbata su sausainiais, o norintys tikrinosi olimpiados užduočių sprendimus su Raimondu ir Viktorija.
Tikimės, kad Jūsų neišgąsdino sudėtingos olimpiados užduotys, aplink šlitinėjantys sužeisti drambliai, kivirčai dėl elektronų; nepabūgote morkų skonio ir savo pačių portretų ir kitais metais vėl sugrįšite spręsti, o gal spęsti 47-osios chemijos olimpiados užduočių!..

Jūsų oranžiniai!