Artėja gražiausios metų šventės. Mes būtume ne mes, jei į Kalėdų dvasią neįmaišytume oranžinių prieskonių, juk taip? Taip, šiandien su trenksmu ir klyksmu atšventėme oranžinių Kalėdų pirmą dalį!

Apie prasidedančio eilinio susirinkimo oranžerijoje neeiliškumą bylojo gausybė sausainių, saldainių, tinginio ir mandarinų ant stalo. Po aktualių darbų aptarimo (susirinkimas visgi) ir truputį pasenusių (bet dar nesuaugusių!) oranžinių pasveikinimo leidome sau atsipūsti ir pašėlti. Kai kas jau mėgaujasi Kalėdinėmis atostogomis, o kai kam rytoj egzaminas, bet šį vakarą rūpėjo tik mandarinai, ledai, galvos apdangalai ir draugai draugai draugai aplinkui! Nesiplėsiu, kas ir kaip buvo, gerai? :) Tik rašau šį straipsniuką apelsinais kvepiančiame kambaryje, ant galvos žalių plaukų sruoga ir krūtinė išpaišyta taip, kad, bijau, nenusiplaus kurį laiką... Prie kompiuterio Kapitono kepurėlė ir oranžinis tušinukas bei puodelis arbatos „Oranžinė upė“. „Oranžinė, oranžinis, oranžiniai...“ - sako, kad per dažnai vartojamos sąvokos praranda pirminę prasmę, bet „oranžinis“ turi net labai daug prasmių! Ir kelios iš jų - oranžinė šventė, oranžinis džiaugsmas, oranžinis šėlsmas - buvo patikrintos ir, jei norite, įrodytos šiandien. Aš tik norėjau pasakyti ačiū už Kapitono rango įteisinimą ir nuostabų vakarą! Ir pasveikinti visus visus su jau atėjusiomis oranžinėmis Kalėdomis! Stiprybės ir kantrybės jums, kolegos studentai. Šėlkit ir džiaukitės gyvenimu, draugai oranžiniai! Išsaugokite pagreitį ir jaunatvišką, dažnai į visišką „stogo nučiuožimą“ panašią energiją! Su šventėmis :)

P.S. Šiandien išvydome negausų, bet ilgai lauktą sniegutį. Valio!

Gražios antros Kalėdų dalies tiems, kas šį vakarą negalėjo būti su mūmis!