Nepraėjo nė dvi pilnos paros, o Oranžerija vėl pakvipo mandarinais, įvairiausių skonių arbata ir šokoladu – išvargę oranžiniai (kas po egzaminų, o kas po kelionių namo) vėlgi susirinko tam, kad draugiškai, jaukiai ir šiltai paminėtų artėjančias šventes.  Išsidalinę Kalėdinius suvenyriukus, pasiknaisioję po prisiminimus bei pasidalinę įspūdžiais apie tolimuosius ir netolimuosius užsienius, jaunimas ir senimas palengva sunaikino suneštus vaisius, sausainius ir saldainius (indiškąjį karį, visgi, palikome kitiems metams ;]). Nors ir nenoriai, tačiau gerbiamo dėdės sargo noras  anksčiau pradėti švęsti besnieges Kūčias bei Kalėdas buvo įgyvendintas, bet net ir tai nenuliūdino oranžinių, kurie linksmi ir laimingi iškeliavo namo pas šeimas švęsti paskutinių 2011-ųjų metų švenčių.

Sėdžiu dabar prie Kalėdinės eglutės ir galvoju – kažkokios keistos šiemet tos šventės: nebėra to Kalėdinio ažiotažo, nėra taip būtino ir maloniai kojas šaldančio sniego, vaikai nebelaksto lauke, nebesimėto gniūžtėmis, nebestato senių besmegenių, bet viduje vis vien jaučiu, kad Kalėdos jau atėjo. Neveltui sako, kad tai – šeimos šventė, nes būtent tą ir pajutau per pastarąsias dienas. Ačiū Oranžinei Šeimai už tai, kad esat :) Su šventėm visus, gražiai pabaikit 2011-uosius ir smagiai pasitikit Naujuosius, 2012-uosius! Hamster out.

P.S.  Oranžiniai nebūtų oranžiniai, jei ir Kūčių dieną nenorėtų susitikti, ar ne, Giedriau? ;] Ta proga prisiminęs vakaryšktes šventes pamaniau, kad jei nepradžiuginom sargo, reikia pradžiuginti bent jau troleibuso vairuotoją. Su šventėm ir Jus, per šventes dirbanti 16 troleibuso vairuotoja!